Vestuvių magnetukai, kurie palietė ne tik širdį, bet ir kasdienybę
Kai planavau savo vestuves, žinojau viena – noriu, kad tai būtų daugiau nei šventė su balionais, puošni salė ir nuotraukos, kurios nuguls telefone tarp šimtų kitų. Norėjau, kad mūsų diena turėtų ilgaamžę emociją, kažką, kas liktų ne tik albumuose, bet ir gyvenime. Tokį mažą meilės prisiminimą, kurį galėtų išsinešti kiekvienas svečias.
Idėja gimė visai netikėtai – vestuvių magnetukai su mūsų nuotraukomis. Ne eiliniai, ne vienodi, o kruopščiai atrinkti – su mūsų šypsenomis, šokio momentais, jaudulio kupinomis akimirkomis. Kiekvienas magnetukas tapo tarsi langelis į tą ypatingą dieną: pirmasis žvilgsnis prie altoriaus, močiutės šypsena, sesers ašaros, kai ištariau „taip”.
Tą vakarą kiekvienam svečiui įteikiau po magnetuką – mažą, bet tikrą prisiminimą. Kai kurie iš jų verkė. Sakė, kad tai pati šilčiausia dovana, kokią kada yra gavę per vestuves.
Bet tuo viskas nesibaigė.
Po vestuvių, kai tyliai grįžome į savo namus ir susigulėjo emocijos, atėjo kita banga – noras tuos prisiminimus turėti šalia. Pradėjau kurti savo meilės galeriją ant šaldytuvo. Kiekvieną rytą, kai gaminu kavą, mano žvilgsnis nukrypsta į tą magnetuką, kuriame mūsų pirmas šokis. Kai atidarau šaldytuvą, matau nuotrauką, kurioje mano mama verkia iš laimės. Tai ne šiaip dekoras – tai emociniai ženklai, gyvi, tikri, reikšmingi.
Vieną dieną užsuko draugės. Pažiūrėjo į tą šaldytuvą, o tada pradėjo pilti klausimai: „Rima, KODĖL apie tai negalvojom anksčiau?! Čia geriausia vestuvių idėja!” Ir nuo tada… jos paprašė padėti joms. Taip gimė dar daugiau magnetukų ant šaldytuvo – krikštynoms, jubiliejams, net išleistuvėms.
Kai daliniesi šiluma – ji sugrįžta.
Dabar gaunu žinučių iš žmonių, kurių net nepažįstu: „Jūsų vestuvių magnetukai – mūsų šventės siela”, „Ačiū, kad padėjote išsaugoti svarbiausias akimirkas”, „Mano vyras kas rytą nusišypso pamatęs mūsų bučinį ant šaldytuvo…”.
Aš žinau, kad kiekviena nuotrauka turi istoriją. Ir kiekvienas magnetukas – tai tarsi rėmelis, kuriame sustingusi meilė, šypsenos, žvilgsniai ir emocijos. Ne failas kompiuteryje. Ne istorija telefone. O daiktas, kuris gyvena šalia. Kasdien. Tikras.
Ir jeigu manęs paklaustų, ar verta? Pasakyčiau – verta. Nes tai daugiau nei dovana. Tai gyvas meilės prisiminimas, kuris kalba be žodžių.
Man magnetukai ant šaldytuvo – ne dekoracija. Jie – meilės ženklas. Gyvas. Kasdienis. Tikras.